VELYKOS!
Balandžio 27/28 dienomis
Velykos
Velykų liturgija
Papročiai
Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.
Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.
Pavadinimo kilmė
Velykų datos 2004–2020 m.
2005 m. kovo 27 d. (Rytų: gegužės 1 d.)
2006 m. balandžio 16 d. (Rytų: balandžio 23 d.)
2007 m. balandžio 8 d.
2008 m. kovo 23 d. (Rytų: balandžio 27 d.)
2009 m. balandžio 12 d. (Rytų: balandžio 19 d.)
2010 m. balandžio 4 d.
2011 m. balandžio 24 d.
2012 m. balandžio 8 d.
2013 m. kovo 31 d.
2014 m. balandžio 20 d.
2015 m. balandžio 5 d.
2016 m. kovo 27 d.
2017 m. balandžio 16 d.
2018 m. balandžio 1 d.
2019 m. balandžio 21 d.
2020 m. balandžio 12 d.
Lalavimai
Lalavimas — tai gražus lietuvių paprotys per Šv.Velykas lankyti visus kaimo gyventojus, sveikinant juos su atėjusiu pavasariu, su Šv.Velykom, linkint sveikatos, gerų ir derlingų metų, o mergaitėms — greitų ir sėkmingų vedybų. Ilgiausiai šis paprotys išliko Dzūkijoje, tačiau sovietmečiu visai išnyko.
Lalauninkai — tai jauni vyrai, kartais ir vyresnės moterys, kurie pirmosios Velykų dienos vakare eina iš kiemo į kiemą, giedodami Velykų giesmes, sakydami specialias oracijas, sveikindami ir girdami šeimininkus. Kartu eina muzikantai. Aplankyti šeimininkai lalauninkus apdovanoja margučiais, pyragais, skanėstais.
„Kupolė“ lalauja nuo 1989 m. Mūsų aplankyti senieji žmonės pasakojo, kad paskutinieji lalauninkai juos lankė prieškario metais, o jaunesnieji tik iš tėvų apie juos girdėjo. „Kupolės“ lalauninkus visi mielai priima, džiaugiasi palinkėjimais, dainomis, giesmėmis ir atgimstančiu papročiu.
SIMBOLIKA
Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.
Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios.
Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.
Gyvatės laikytos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį, prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų – gyvačių – budinimą.
Kiaušinių marginimas: Nuo seno tikėta, kad jis turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų.
Namuose saugomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.