Velykos

Iki Velykų liko 10 dienų!

Kas yra Velykos?

Velykos -krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).

Švęskime Velykas kartu sekmadienį, Šv. Jurgio bažnyčioje

Sunday, March 27th, 10pm

Jurgio bažnyčia

Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal Grigaliaus kalendorių. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių.


Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.


Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

Pavadinimo kilmė

Pavadinimo kilmė Manoma, jog lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj, kuris reiškia Didžioji diena. Velykų pavadinimas taip pat siejamas su žodžiu vėlės, mat mūsų protėviai šiuo laiku aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems maisto, dažniausiai – margučių.

Velykų liturgija

Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.

Verbų sekmadienis

Paskutinis sekmadienis prieš Velykas Lietuvoje vadinamas Verbų sekmadieniu, Verbinėmis, daugelyje Europos šalių – Palmių sekmadieniu. Verbos – tai palmių, kurias į Jeruzalę įžengusiam Kristui po kojomis klojo žydų minia, simbolis. Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V a. Dar XX a. pr. Rytų Aukštaitijos buvo paprotys tą dieną, procesijai einant aplink bažnyčią, po kunigo kojomis kloti žilvičio šakeles.


Velykų tradicijos:

Atvelykis

Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, arba Velykėlėmis. Tada dažniausiai būdavo pabaigiami Velykų valgiai arba ruošiami nauji, tokie kaip per Velykas. Šią dieną kiaušinius dauždavo ir sūpuoklėse supdavosi tik vaikai – tai jų Velykos. Atvelykis - šventinio svečiavimosi pabaiga.

Margutis – Velykų simbolis

Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Tikėta, jog bažnyčioje pašventinti margučiai įgauna magiškų galių: saugo namus nuo gaisro, derlių - nuo krušos ir sausros, gyvulius - nuo ligų. Senovėje lietuviai kiaušinius visada dažydavo Didžiojo šeštadienio vakare, o Velykų rytą margučius slėpdavo lauke. Vaikams sakydavo, kad juos ten padėjo pro šalį važiuodama Velykė. Su dažytais kiaušiniais susiję daug lietuviškų velykinių papročių ir žaidimų. Populiariausias vaikų velykinis žaidimas – margučių ridenimas. Buvo manoma, kad kiaušiniams susilietus su žeme pažadindamos požemio dvasios. Margučių daužymas taip pat turėjo simbolinę prasmę: dužus kiaušiniui, į laisvę išeina gyvybę nešanti kosminė gyvatė.

Kodėl per Velykas dažome kiaušinius?

Vienoje legendoje pasakojama, kad tą dieną, kai gimė Romos imperatorius Markas Aurelijus (II a.), višta išperėjo raudonais taškeliais išmargintą kiaušinį. Nuo to laiko tarp romėnų atsirado paprotys dovanoti vienas kitam dažytą kiaušinį. Šią tradiciją perėmė krikščionys. Pasak kitos legendos, kaip Kristaus prisikėlimo ženklas ant puotos stalo paraudonavo virti kiaušiniai, o kepta višta atgijo. Dar viena legenda pasakoja, kad Marija Magdalena pranešdama draugams apie Kristaus prisikėlimą, rankose nešė kiaušinį, kuris virto raudonu. Lenkų legenda teigia, jog Mergelė Marija, norėdama pralinksminti kūdikį Jėzų, nudažė virtus kiaušinius skirtingomis spalvomis: raudona, geltona ir žalia. Iš čia kilo paprotys margučius dažyti įvairiomis spalvomis.

Ką TAU žada gauto margučio spalva?

O štai čia keli laiko patikrinti liaudies patarimai, kaip ruošti kiaušinius

O štai čia keli laiko patikrinti liaudies patarimai, kaip ruošti kiaušinius: Verdant kiaušiniai neskilinės, jeigu įbersite šaukštą druskos. Suskilus lukštui, įpilkite 1-2 šaukštus acto, kad neišbėgtų baltymas. Norint kiaušinius išvirti minkštai, dėkite į karštą vandenį ir virkite 3 min., kietai - virkite 8-10 min. Išvirtus kiaušinius iš karto dėkite į šaltą vandenį - lengviau nulupsite. Ar kiaušinis virtas, sužinosite jį pasukusios ant stalo. Virtas kiaušinis suksis, o žalias 1-2 kartus apsisukęs sustos. Virtus kiaušinius patogiau pjaustyti aliejumi suvilgytu peiliu.

LINKSMŲ ŠVENČIŲ !! ♥